Pasiskaitymui
KATINO DIENORAŠTISPrivariau po foteliu. Ech, geras!
*******************************
Nuobodžiauju. Prisiminiau audringą jaunystę. Tupėjau kadais ant stalo,
kapojau letena kondensuotą pieną iš skarbos. Atėjo ANIE ir kaip pradės
rėkt. Aš gi ne dundukas, suvariau leteną kiek tilpo į skarbą ir ant trijų
likusių - marš už šaldytuvo. ANIE baubė dar tris dienas. labai didžiavausi
savimi.
*******************************
Šian aš tingiu. Tingiu myžt. ėsti - daugiau nebegaliu. Tyliai tupiu,
snūduriuoju.
ANIE nervyjasi, dairosi pakampėm, dreba ir laukia zapadlo.
*******************************
Nu bet kokie nepatogūs ANŲ dubenėliai. bandžiau sutaršyt mėsos gabalą -
ale kol letena neužkabinau, nė velnio nepavyko. Nu paimtų normalius
dubenėlius ir ėstų ant grindų. Iššššgamosssss.
*******************************
Primyžau po foteliu. Ech, geras!
*******************************
Nuo pat ryto atlikau namų inspekciją. Paklydau antklodėje. Vos
išsikapsčiau. Išgamos dvikojės. Pritempia pilnus namus visokio šlamšto - o
man kankinkis. Brandinu keršto planą.
*******************************
Sugalvojau. įgyvendinau. Prisirijau kažkokio mėšlo nuo stalo - uogienės
gal, - įlindau į spintą ir ilgai, su pasimėgavimu vėmiau ant ką tik
išskalbtų, bet dar nelygintų skalbinių. Daba ANA cyps, kol nepereis į
ultragarsą.
*******************************
Atspėjau. ANA cypė taip, kad visam bute lemputės sutrukinėjo. Bet ėst
davė.
*******************************
ANA naują madą sugalvojo. Duoda man ėsti tik po pusę pakelio. O tai, "oi,
katinėli, tu viso nesuvalgai, turbūt ne alkanas." Prietranka! Aš ne
nesuvalgau, o pasilieku ant paskui! Ji juk ne kas penkias minutes man ką į
dubenėli įmeta. Anie gi suverčia visai dienai - ir viskas! O ėsti norisi.
vat ir tenka pasilikti, tipo, atsargai. Nemyšiu, bo po foteliu nieko
neliks. varau išrausiu smėliuką, naudos šian iš jo vis tiek jokios.
*******************************
Primyžau po foteliu. Čia tai ge-ras!
*******************************
Ryte buvau nepkartojamas. ANA išeina į koridoriu - o aš jai į rankinę
krapiju. Tipo, myžu, aha. ANA taip kvykė, kad visos varnos sereikiškių
parke nuo šakų nukrintaliojo. Nu, aš po sofa - šmykšt. Ilgai žvengiau. Aš
gi nemyžau, tik šiaip pagąsdinau. Išsidūrė, išsidūrė.
*******************************
Vakarienės metu ANAM kandžiojau apatinę leteną. Stipriai kandžiojau
pliką apatinę leteną. Nulis emocijų. Pradėjau kandžioti, o po to daryt
šitaip "Buueeee! - nu, tipo, vemiu aš nuo jo. ANAS kaip užbaubs! Nunešiau
skudurus po vonia. Žvengiu. Teks patupėti po vonia, kol ANAS nueis miegot.
*******************************
Tupėjau po vonia. Palaukiau, kol anie išeis. Primyžau po foteliu.
Primyžau po toršeru. Primyžau po antru foteliu. Geras!
*******************************
Basčiausiu po namus ieškodamas daiktų, prie kurių iki šiol nebuvau
prikišęs letenų. Neradau nė vieno. Jaučiu nerimą.
*******************************
Prie mano dėžutės tulike yra kilimėlis. Anie jį patiesė, kad gražu būtų,
aga. Iš tikrųjų tai jį labai patogu apvaryt. arba apdrabstyt smėliuku.
Moksliškai tariant, pragaro mašinai vardu "dulkių siurblys" darbelio geram
pusvalandžiui. O jei sumyžti taip, kaip tik aš moku, tai kilimėlio
plovimui ir džiovinimui išeitų savaitė. Anie po kurio laiko susiprotėjo,
kad kilimėlis jiems hemorojų varo, o ne grožiui tarnauja. Ir nustojo jį
kloti prie mano dėžutės. Ale antra vertus, anie buki kaip bato aulas.
Jiems nė į galvą, kad toks pats kilimėlis guli vonioj! Visą apdorojau.
Pilnai. Tai yra, visiškai. Ana taip kaukė, kad gretimam name tarakonams
ausų būgneliai susproginėjo. Tuoj puolė skambinti Anam: "Oi, katinėlis,
taip pridirbo, taip...." O man tai kas? man gerai, tupiu po vonia , manęs
iš ten ne tik kad ranka, nauja šluota neiškrapštysi.
*******************************
Išstypinau iš po vonios. Primyžau po foteliu. Geras!
*******************************
Buvau nepakartojamas. Iš ryto žadinau Anuos. Jie, niekšai, nesikėlė.
Šokinėjau kaip jaunas antilopas, trypiau kaip bizonų kaimenė, riaumojau,
kaip sužeista pantera. Kad nors ką.
Nu bent ausim krusteltų. Pamėginau leist priešmirtinius garsus - drūnyja,
niekšai. Kandžiojau apatines letenas - jokios reakcijos. Bet gi aš
gudrutis, aga. palindau po kaldra ir šalta šlapia norim Anai į pilvą -
čmok! atgijo kaip miela. vat tik ko kaukia - neaišku.
*******************************
Primyžau po foteliu. Geras, aga.
*******************************
Vakar parėjo Anas. Užėjo į virtuvę. Aš jam baubiu: “Ėst duok”, jis man
“dar turi dubenėlyje”. Aš jam vėl: “Čia mažai, ėst duok!”, jis man atgal
“Dar turi”. Skupirdiajus. iškart viršgarsiniu nuvariau myžti šalia
dėžutės. Bet Anas kažkaip savo pelės smegenais susiprotėjo, ką ketinu
daryti. Ir užmetė akį į tuliką kaip tik tuo metu, kai pusė grindų jau buvo
užtvindyta, o kita pusė kaip tik buvo tvindymo procese. pamėginau nešt
kudašių. Tiesa sakant, gan sėkmingai. Išskyrus pindiulį, kurį Anas spėjo
įsegti man pavymui. Skridau trumpai, bet nemaloniai. Visą naktį kaupiau
pyktį ir visa kita. na, palauk. Išeisi tu į darbą.
*******************************
Ana, višta, penktadienį pasiėmė noutą ir pasiplovė kažkur trim dienom.
Nėr kaip rašyti. Detalės paskui. kol kas trumpa trijų dienų ataskaita:
Primyžau po foteliu. Geras!
Primyžau po foteliu. Ech, ge-ras!
Primyžau po foteliu. Nusišauk!
*******************************
Penktadienį nuo pat ryto mokiau ANĄ vaikščiot keturiom, kaip visi
padorūs katinai. palindau po išskleista sofa ir ėmiau dainuot kiek gerklė
neša. Išžviegiau “Du gaidelius”, “Alyvas” ir “What happened to your
love”. ANA blaškėsi aplink sofą keturpėsčia ir vapėjo: "Oi, katinėli, ko
taip įsimiauksėjai?” Kiek besistengiau, vis tiek kreivai vaikšto, šikną
vyzgina ir galvos kailiu grindis šluoja. Tikra nevėkšla. Ale bent ėst
davė.
*******************************
O vakar ANA parvilko silkės. Šiaip jau aš žuvies nelabai, bandė man ANIE
visokių lašišų-erškėtų pakišti - mėšlų mėšlas, žodžiu. Bet daba kažkaip
ėmiau ir užsimaniau. Karktelėjau ANAI - mikliai man du gerus šmotus
atvanojo. Surijau vienu prisėdimu. O ji, parazitė, pasirodo, sūdyta.
Užgėriau kas pirmiausia po snukiu pasimaišė - pienu. Bezdėjau taip, kad
boksininkui iš trečio aukšto iš pavydo šiknos gumelė persprogo.
*******************************
Vakar pasižymėjau. Ilgai ir kruopščiau sumyžinėjau visą smėliuką
dėžutėje, kol jis nepavirto smirdžia lipnia bala. pasislėpiau už tualeto
durų, tykojau. ANAS įėjo į tualetą, o aš per dėžutės kraštą letenom -
opssss! Ir visa košė jam ant kelnių. tikras šūdasvydis. ANAS cypė falcetu,
išbalo ir drebėjo. O man kas? Aš po vonia tupėjau ir krykštavau.
*******************************
Sugalvojau, aga. Už gerą elgesį man reikia išskirti premiją - plius tris
pakelius maistelio per dieną. Nes penkių šiaip mažoka. Dabar beliko tiems
pusgalviams išaiškinti visus šio sandėrio privalumus.
*******************************
Primyžau po foteliu. Geras!
*******************************
Vakar vakare ANA parsivilko namo - ir puolė mane tąsyt: “Oj, katinėli,
kaip tavęs pasiilgau, kaip tu gyveni, ar gražiai elgiesi?” Aš murkiau ir
glaustinėjausi, kol ji nenuėjo į tuliką. Vos tik ji ten - aš po sofa, aga.
Aišku, kvykė. O po to ji viršutines letenas kažkokiu kremu terliojosi.
indelis buvo atidarytas - nu aš ir lyžtelėjau. Pasirodė skanu, su alaviju
ir kitais džiaugsmais. Prisirijau tiek, kad visą naktį žagsėjau. ANA
plaikstėsi aplink, rovėsi kailį nuo makaulės ir vapėjo: “Ach, mano
katinėlis apsinuodijo!” Ryte po to kosmetinio šūdo sėdau kakoti - gerai
nuėjo, minkštai. daba žinosiu, kuo Friskies užkąsti.
*******************************
Ryte ANO reikalavau ėst. Jis, reiškia, man ėdalą krauna ir taip
paniekinamai: "Ech tu, vargšas giminaiti ....!” Įsižeidžiau.
*******************************
Privariau po foteliu. Geras!
*******************************
Vykdžiau archeologinius kasinėjimus dėžutėje. Kontrolinių mėginių
ėmimai, kultūrinių sluoksnių atidengimas, iškasenų-šukių-šiukšlių
ekspertizė. Pusdienį prasidulkinau, nieko įdomaus neradau. Net nuotaika
dingo. O dar ANIE likusią dienos dalį baubė: “Bliamba, @!#$, ko vėl visą
tuliką apmyžai-apšikai-apkasei? Ir dar šepetėlį sudirbai, galvijau!”
Beširdžiai, bejausmiai išgamos.
*******************************
ANAS vakar atitempė ėdalo, iškart tris pakelius davė. Aš juos vienu ypu
gurkt! Ne tai, kad suėdžiau, tiesiog įsiurbiau vienu mauku. ANAS dar bandė
ėsti kukurūzus - pusę stiklainio atmušiau nuo jo teisingame mūšyje. Po to
baisiai baubėm. O ANA, višta, rankeles taip nuolankiai sudėjo ir kad duos
aikčiot: “Ach, katinėlis mums ačiū sako!” Besmegenė neraliuota. Aš gi
aiškiu tekstu rėkiu: darrrr [censored] duokit! Nedavė. O išplautą kilimėlį
jie veltui tualete patiesė, oi veltui.
*******************************
Primyžau ant kilimėlio. Geras!
Kas turit/turėjot katiną/katę suprasit
____________________
Pasakoja medžiotojas:
- Aš esu medžiotojas. Susiruošiau kartą į medžioklę, paėmiau šautuvą, šunį, einu per mišką, žiūriu – tiesiai virš manęs – antis skrenda. Aš, aišku, apsidžiaugiau, šaukiu: „Antis!“ Nusitaikiau, galvoju, tuoj kaip drioktelėsiu!
Pasakoja šautuvas:
- Aha, prisitaikė jis, kaipgi. Galvojo, driokstelsiu aš... Aš ir driokstelėčiau, jei tik būčiau medžioklinis. O kaip aš jam driokstelsiu, jeigu esu žaislinis? Kaip mokėjau, taip ir driokstelėjau... sąžiningai jums pasakysiu – nelabai garsiai išėjo.
Pasakoja medžiotojas:
- „Nelabai“ – labai jau švelniai pasakyta. Aš iš pradžių apskritai pagalvojau, kad užsikirto. O paskui žiūriu – antis krinta!
Pasakoja antis:
- Šiaip tai aš ne antis, aš – varna. Skrendu kartą savais reikalais, niekam nieko blogo nedarau... Staiga girdžiu, kažkoks senis rėkauja, mane antimi šaukia. Pamaniau, komplimentą man nori padaryti. Įsižiūrėjau, o jo rankoje – žaislinis šautuvas. Nusprendžiau, kad jis nori su manimi pažaisti ir nutariau priskristi arčiau.
Pasakoja medžiotojas:
- Žiūriu – krenta. Pataikiau, reiškia. Pagalvojau, kad nukris, va tuojau, ir velnią ją surasiu. O paskui prisiminiau, kad su šunimi einu ir sakau jam: „fas“.
Pasakoja šuo:
- Aha, tikrai, girdžiu – „fas“ jis man sako. O juk aš ne šuo, aš katinas. Dar kai mane į medžioklę pakvietė pagalvojau, kad jis mane su kažkuo supainiojo, bet atsisakyti kažkaip nepatogu buvo.
Pasakoja medžiotojas:
- Žiūriu, nekruta mano šuo. Sakau jam – tau lietuviškai liepiama - FAS!
Pasakoja šuo:
- Na, apie lietuvių kalbą jis aišku nusikalbėjo... Bet vis tiek supratau, kol į tą jo „fas“ nesureaguosiu – neatsikabins. Pažvelgiau aš į dangų, matau – antis kaip skrido, taip ir skrenda. Net jeigu jis laiko mane šunimi, tai kur jis matė skraidančius šunis???
Pasakoja medžiotojas:
- Čia aš ir pats į dangų pažvelgiau. Matau – blogai krenta mano antis. Lėtai. Turbūt ne iki galo aš ją nušoviau. Griebiu šautuvą...
Pasakoja šautuvas:
- Aha, griebia jis mane, kaipgi... spaudžia gaiduką... aš, aišku, stengiausi, bet ką galiu padaryti, jeigu mano kulkos guminės?
Pasakoja antis:
- Aš jau visai arti priskridau. Nutūpiau ant šakos ir sakau jam: „Na ką gi, pažaidžiam, jeigu jau pašaukei“.
Pasakoja medžiotojas:
- Žiūriu – antis ant šakos nukrito ir sako: „Karrr...“. O mano šuo jai atsako: „Miauu...“ Pamaniau, kad iš proto kraustausi... Griuvau ant žemės, už galvos susiėmiau ir užmigau. Po kelių valandų prabundu: vienoje pusėje žaislinis sūnaus šautuvas mėtosi, kitoje pusėje kašaras žmonos, o ant šakos varna tupi. Ir galva nuo pagirių plyšta. O juk aš ir šiaip visai ne medžiotojas.
