"Straipsnis ¥Birmingham Sunday Mercury´ (2001 sausio 7 d.):
Leidybos bendrovės vadovai stengiasi išsiaiškinti, kodėl niekas nepastebėjo, jog vienas iš jos darbuotojų miręs sėdėjo prie stalo PENKIAS DIENAS, kol kažkas jo paklausė, ar jam viskas gerai.
51-erių metų amžiaus George'as Turklebaum'as, dirbęs korektoriumi Niujorko kompanijoje 30 metų, buvo ištiktas infarkto didžiulėje darbo patalpoje, kurioje jis sėdėjo kartu su dar 23 bendradarbiais. Jis tyliai mirė pirmadienį, tačiau niekas to nepastebėjo iki šeštadienio ryto, kai valytoja jo paklausė, kodėl jis dirba savaitgalį. Jo viršininkas Elliotas Wachiaski teigė: ¥George'as visada pirmas ryte ateidavo į darbą, o vakare išeidavo paskutinis, todėl niekam nepasirodė keista, kad visą laiką jis sėdėjo ta pačia poza ir nepratarė nei žodžio. Jis visada labai įsigilindavo į darbą, ir buvo gana uždaras´.
Skrodimas parodė, kad žmogus buvo miręs prieš penkias dienas nuo kraujagyslių spazmo. Keista, tačiau prieš mirtį George'as taisė medicininės knygos rankraštį. Taigi, retkarčiai reikėtų bakstelėti alkūne savo bendradarbiams.
Šios istorijos moralas:
¥NEDIRBKITE PER DAUG SUNKIAI. NIEKAS TO VISTIEK NEPASTEBĖS´."